Atsiskyrimas – ar galiu vėl leisti sau būti šalia?

Tavo atstumas buvo apsauga. Dabar jis gali tapti tiltu. Kai ryšys nebeskaudina, tampi laisvu rinktis artumą be gynybos. ✦ ATSISKYRIMO FRAGMENTO Integracijos kelias 1. Fragmento atpažinimas Pradėsime nuo saugaus atpažinimo – kokia forma Atsiskyrimo fragmentas veikia tavo gyvenime šiandien. Naudodamiesi refleksiniais klausimynais, tyrinėsime: ✧ kokios situacijos sukelia izoliacijos ar apleidimo pojūtį; ✧ kokie vidiniai balsai primena „niekas manęs nelaiko“; ✧ kaip kūnas ir emocijos reaguoja į artumą. Tai ne analizė, o gyvas klausymasis – su kuo gyveni viduje ir kaip tai atsiskleidžia tau per dienos patirtis. 2. Saugios vidinės erdvės sukūrimas Prieš kiekvieną gilų žingsnį svarbiausia – saugumas. Sukursime išorės ir vidaus laikymo lauką, pasitelkdami švelnius pasiruošimo veiksmus: ✧ kūno įsižeminimą, ✧ kvėpavimo sąmoningumą, ✧ erdvės ir kūno pajautimą, ✧ leidimą būti ten, kur esi – be spaudimo keistis. Tai tarsi vidinis sutarimas: „galiu švelniai įeiti į tai, ką ilgai laikiau uždaryta“. 3. Vizualinė kelionė Ši kelionė nėra meditacija. Tai – gyvas vidinis susitikimas, kuriame: ✧ prisiminimas iškyla pats, be prievartos, kaip kvietimas, o ne reikalavimas; ✧ ryšys su fragmentu gimsta per švelnų artėjimą, kuriame suaugęs Aš yra šalia – stebi, kvėpuoja, išgirsta; ✧ vizualizacijos vedimas remiasi tavo ritmu, leidžiant sustoti, keisti vaizdinius, sugrįžti į dabartį bet kada. Kūnas ir sąmonė tampa tiltu tarp tada ir dabar – o tu nebepatiri praeities iš naujo, bet tampi kaip liudininkas, tas, kuris dabar jau gali laikyti. 4. Praktinė integracija Po vizualinės kelionės prasideda lėta, refleksinė integracija. Tai apima: ✧ savistabą: kas pasikeitė viduje – emocijose, kūne, mintyse; ✧ praktinius žingsnius: ką pastebi per kasdienybę po susitikimo su fragmentu; ✧ švelnų savęs priėmimą – be analizės, tik su klausymu: „kaip dabar gyvenu tai, ką sutikau?“ Integracija – tai ne „pabaiga“, o naujos vidinės kokybės įsitvirtinimas gyvenime.