Nepakankamumo šauksmas – ar leidi sau būti vertingam be įrodymų?

Nuolatinis stengimasis slepia troškimą tiesiog būti. Kai nebereikia įrodyti savo vertės – atrandi vietą, kurioje buvimas jau yra pakankamas. ✦ NEPAKANKAMUMO FRAGMENTO Integracijos kelias 1. Fragmento atpažinimas Šis fragmentas dažnai slepiasi už pasiekimų, tobulumo siekio, gėdos tylos. Refleksijų metu tyrinėsime: ✧ kaip dažnai tavo vertė priklauso nuo to, ką padarai? ✧ ar leidi sau ilsėtis, kai nieko „neužsidirbai“? ✧ ar bijai, kad jei neįtikinsi – tavęs nepastebės? Atpažinimas tampa pirmu žingsniu iš ląstelinės nuostatos: „dar nepakanka“ į kvietimą: „buvimas yra pakankamas“. 2. Saugios erdvės sukūrimas Trūkumo fragmentui būtinas švelnus atliepimas – ne vertinimas, o buvimas. Praktinėse dalyse: ✧ kviečiame į vidinę erdvę, kurioje nereikia nieko įrodyti ✧ sustojame laike – čia nereikia niekur skubėti ✧ palaipsniui kūne įsitvirtina patirtis: „nereikia būti tobulu, kad būtum vertas dėmesio“ Tai erdvė, kur tavo buvimas yra kvietimas – ne sąlyga. 3. Vizualizacinė kelionė Šioje vaizdinėje kelionėje susitinki su ta vidine dalimi, kuri vis dar bando „užsitarnauti“ meilę, buvimą, švelnumą. ✧ Prisiminimai iškyla švelniai, be lūkesčio ✧ Tu netampi vertintoju – tampi liudininku ✧ Susitinki su tuo vaiku, kuris išmoko, kad turi būti geriausias, kad būtų laikomas ✧ Suteiki jam tai, ko jam niekas nesuteikė – leidimą būti, be reikalavimo įrodyti 4. Praktinė integracija Po kelionės reflektuojame, kaip tavo santykis su verte keičiasi: ✧ ar gali priimti įvertinimą be kaltės ar baimės? ✧ ar jau leidi sau sustoti be vidinio teisimo? ✧ ar mažėja perfekcionizmo įtampa, augant atjautai sau? Tai subtilus, bet gilus lūžis: kai vertė tampa vidine būsena, ne išoriniu rezultatu.