Straipsnyje „Paprastumo skydas“ tyrinėjame, kaip šis atsitraukimo mechanizmas slepia ne šaltumą, o jautrumą. Ne atsisakymą, o ilgesį būti matomu — be spaudimo atsakyti, paaiškinti ar būti stipriu. Kartais didžiausias artumas gimsta ten, kur nebebandome nieko išspręsti. Tik sėdime šalia ir sakome: „Aš čia. Net jei nežinai, kaip būti.“

Šis straipsnis atveria gilesnį požiūrį į tai, kaip mūsų emocinė atmintis veikia kasdienę patirtį – net ir tuomet, kai to nepastebime. EAP darbas atskleidžia, kaip mūsų vidiniai fragmentai – tylios, bet gyvybingos mūsų dalys – lemia reakcijas, santykių dinamiką, kūrybiškumą, net pasirinkimus ir savijautą. Tai kvietimas pažvelgti į kasdienybę ne kaip į paviršinį įvykių srautą, bet kaip į giliai asmenišką, iš vidaus kylančią kelionę į visumą.

Šis straipsnis atveria giluminį žvilgsnį į „vidinio vaiko“ sąvoką per Emocinės Atminties Proceso™ (EAP) ir C. G. Jungo archetipinės psichologijos prizmę. Autorė demistifikuoja populiariąją šio termino interpretaciją, atskleisdama, kad „vidinis vaikas“ nėra metaforinė ar gydytina figūra, bet pirmapradė buvimo būsena – jautrumo, vientisumo ir neužtemdytos gyvybės šaknis.