Balsai mumyse Yra balsai mumyse, kurie kalba – kiekvienas savo dažniu, savo laiku. Vienas kalba garsiai, beveik verčia reaguoti. Antras kalba tyliai, tarsi į vidų – jis komentuoja, apibūdina, sako „aš esu toks“. Trečias – vos girdimas. Jis nekalba žodžiais, jis tiesiog yra. Jis nekviečia mūsų niekur, bet į jį viskas sugrįžta. Šie balsai nėra nei priešiški, nei klaidingi. Jie atspindi vidines struktūras:– personą  – tą, kuri prisitaiko ir vaidina,– tapatybę  – tą, kuri tikį save kaip...

Yra tokia motina – gilioje mūsų psichikos sandaroje – kuri visada laukė, kol būsime pasiruošę ją prisiminti ne per trūkumą, o per atramą. Šis tekstas nėra apie kaltę. Jis neieško atsakymų išorėje. Tai kvietimas į vidinę kelionę – per sapnų vaizdinius, somatines patirtis ir emociškai atpažįstamus kraštovaizdžius. Čia Motinos archetipas grįžta ne kaip praeities šešėlis, bet kaip šaltinis, laikantis ne skausmą, o sąmonę.

Tai nėra vien tamsa. Tai energija, kuri liko be vietos mūsų sąmonėje. Ir ji vis tiek gyva – ji kalba per kūną, per pasikartojančias emocijas, per trauką ir pasipriešinimą, per tylų vidinį nuovargį, kai gyvenimas atrodo tarsi sustojęs. Carl Gustav Jung rašė:   „Kol šešėlis nebus padarytas sąmoningu, jis valdys tavo gyvenimą, o tu vadinsi tai likimu.“ Emocinės Atminties Proceso™ (EAP) kalboje tai reiškia: kol emocinė atmintis lieka neįsisąmoninta, ji kartos save vis kitose formose. Kiekviena...