Kartais pokalbiuose su žmonėmis atsiranda labai įdomus momentas. Jis dažniausiai pasirodo visai netikėtai, tarsi tarp kitų minčių ar pasakojimų. Žmogus kalba apie savo patirtį, apie santykius, apie sprendimus ar vidinę būseną, ir staiga sustoja. Tada jis pasako paprastą, bet labai daug pasakantį sakinį: „Aš matau tai simboliais.“ Simbolinis matymas Ši frazė dažnai sukelia skirtingas reakcijas. Vieniems ji skamba kaip kūrybinio mąstymo išraiška – tarsi žmogus tiesiog naudoja metaforas, kad...

Balsai mumyse Yra balsai mumyse, kurie kalba – kiekvienas savo dažniu, savo laiku. Vienas kalba garsiai, beveik verčia reaguoti. Antras kalba tyliai, tarsi į vidų – jis komentuoja, apibūdina, sako „aš esu toks“. Trečias – vos girdimas. Jis nekalba žodžiais, jis tiesiog yra. Jis nekviečia mūsų niekur, bet į jį viskas sugrįžta. Šie balsai nėra nei priešiški, nei klaidingi. Jie atspindi vidines struktūras:– personą  – tą, kuri prisitaiko ir vaidina,– tapatybę  – tą, kuri tikį save kaip...

Yra tokia motina – gilioje mūsų psichikos sandaroje – kuri visada laukė, kol būsime pasiruošę ją prisiminti ne per trūkumą, o per atramą. Šis tekstas nėra apie kaltę. Jis neieško atsakymų išorėje. Tai kvietimas į vidinę kelionę – per sapnų vaizdinius, somatines patirtis ir emociškai atpažįstamus kraštovaizdžius. Čia Motinos archetipas grįžta ne kaip praeities šešėlis, bet kaip šaltinis, laikantis ne skausmą, o sąmonę.